Kodėl juntamas skausmas? Ką iš tiesų mums sako kūnas?

Skausmas – viena svarbiausių organizmo apsauginių reakcijų. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl kartais net nedidelis prisilietimas sukelia nemalonų pojūtį, o kitomis aplinkybėmis rimtesnį sužeidimą pajuntame tik vėliau?

Šiuolaikinis skausmo mokslas atskleidžia, kad skausmas nėra tiesioginis audinių pažeidimo matas. Tai sudėtinga nervų sistemos kuriama patirtis, kuriai įtakos turi ne tik fizinė kūno būklė, bet ir miegas, emocijos, ankstesnė patirtis bei aplinka.

Kaip atsiranda skausmas?

Mūsų odoje, raumenyse, sąnariuose ir kituose audiniuose yra specializuotų jutiminių nervinių galūnių – nociceptorių. Jos reaguoja į potencialiai žalingus mechaninius, terminius ar cheminius dirgiklius.

Informacija nerviniais takais perduodama į nugaros smegenis ir galvos smegenis, kur yra apdorojama bei moduliuojama. Būtent šiame sudėtingame procese formuojasi sąmoninga skausmo patirtis.

Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija (IASP) pabrėžia, kad skausmas yra ir jutiminė, ir emocinė patirtis. Todėl du žmonės į panašų dirgiklį gali reaguoti visiškai skirtingai.

Kodėl kartais skauda stipriau?

Skausmo intensyvumui įtakos turi ne vien audinių būklė. Nervų sistema nuolat keičia jautrumą, atsižvelgdama į organizmo būseną.

Pavyzdžiui, mokslinės apžvalgos rodo, kad miego trūkumas gali sumažinti skausmo slenkstį ir padidinti jautrumą. Dėmesys, lūkesčiai, nerimas bei ankstesnė skausmo patirtis taip pat gali keisti skausmo suvokimą.

Ilgalaikio skausmo atvejais kartais pasireiškia nervų sistemos įjautrėjimas: įprasti dirgikliai gali tapti skausmingi, nors tai nebūtinai reiškia naują audinių pažeidimą.

Svarbu suprasti: skausmas visada yra tikras, net jei jo priežastis ne iš karto matoma tyrimuose.

Masažas Vilniuje: ar masažas gali padėti mažinti skausmą?

Masažas gali būti viena iš pagalbinių priemonių valdant kai kuriuos raumenų ir kaulų sistemos skausmus. Tyrimai rodo galimą trumpalaikį skausmo sumažėjimą, ypač esant tam tikriems nugaros ar kaklo nusiskundimams. Vis dėlto mokslinių įrodymų patikimumas skiriasi, o ilgalaikis poveikis nėra garantuotas.

Ne mažiau svarbu tai, kad veiksmingas masažas nebūtinai turi būti skausmingas. Stipresnis spaudimas savaime nereiškia geresnio rezultato.

„Keraira“ studijoje masažo intensyvumas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į žmogaus savijautą, jautrumą ir tikslus. Poilsis, saugumo pojūtis ir galimybė atsipalaiduoti yra svarbūs kokybiškos procedūros aspektai.

Kada reikėtų ieškoti skausmo priežasties?

Jeigu skausmas stiprėja, kartojasi, užsitęsia arba riboja kasdienę veiklą, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Staigus stiprus skausmas, progresuojantis silpnumas, jutimo ar šlapinimosi sutrikimai gali reikalauti skubaus medicininio įvertinimo.

Skausmas nėra priešas, kurį visuomet reikia nutildyti. Tai signalas, kurį pirmiausia verta suprasti.

O tinkamai parinktas judėjimas, kokybiškas miegas, poilsis ir individualiai pritaikytas masažas gali būti prasmingos rūpinimosi savimi dalys.

Keraira – masažo ir kūno priežiūros studija Vilniuje.

Moksliniai šaltiniai

1. Raja ir kt. (2020). The revised IASP definition of pain. PAIN.

2. National Institute of Neurological Disorders and Stroke. Pain and the nervous system.

3. Chang ir kt. (2022). Sleep deprivation and pain perception: systematic review and meta-analysis.

4. Mak ir kt. (2024). Use of Massage Therapy for Pain: A Systematic Review. JAMA Network Open.

5. NIH NCCIH. Massage Therapy: What You Need To Know.

6. NHS. Back pain: when to seek medical attention.